.png)
LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!
Prabėgus vos savaitei, skubam vėl sveikintis su jumis. Šiandien papasakosim apie:
Motyvacija vs disciplina - ar visad verta laukti įkvėpimo?
Kodėl komandoms sunku prisitaikyti naują (kitą) įrankį?
Motyvacija vs disciplina
Labai neretai vienas iš nedarymo pasiteisinimų, kuriuos išgirstam, būna ,,neturiu motyvacijos". Tie darbai, kuriuos akys mato to-do list'e jau ilgą laiką, taip ir lieka nepadaryti, nes nesulaukiam momento, kol ateis noras juos pajudinti. O ar verta laukti? Diena po dienos, jie ilsisi sąrašo viršuje, kol pasiduodam ir nusprendžiam visiškai nebedaryti (tokiu atveju klausimas ar jie išvis turėjo atsidurti mūsų to-do list'e? 🫢 ) arba tiesiog pradedam bijoti peržiūrėti užduotis dienos pradžioje, nes prieš akis vėl pasirodys erzinantys task'ai (prokrastinacija kvadratu). Vieša paslaptis - laukdami motyvacijos, jos galim taip niekad nesulaukti. Esat pagalvoję, kiek būtumėt padarę ir kur jau būtumėt šiandien, jeigu kiekvieną dieną laikytumėtės savo norimos disciplinos? Ne primestos, ne tos, kur google straipsniai rašo, kad "taip daro sėkmingiausi žmonės, darykit ir jūs", o TOS, KURIOS JŪS NORIT. Kokiu žmogumi būtum šiandien?
Štai čia ir atbėga mūsų draugė disciplina. Kad ir kaip bebūtų, darbus reikia tiesiog padaryti, kitaip jie niekad iš to sąrašo ir nepradings. To-do list'ai nesukurti tam, kad už jus padarytų reikalus, jie sukurti tam, kad atlaisvintų smegenis - struktūruotai ir neapsikraunant papildomom mintim. Jau ne kartą esam kalbėjusios ir rašiusios, kaip susidėlioti užduotis pagal prioritetus ir kaip (nesi)imti nemėgstamų darbų. O savidisciplina - atskira sėkmingo planavimo piliulė - moko suimti save į rankas, dirbti su savo mintimis ir treniruoti darymo raumenį. Gali būti, kad atsikračius pirmų dviejų, širdį pykinusių užduočių, viduje atsiras savotiškos motyvacijos dirbti toliau. Dopaminas leis apie save žinoti. Užburtas ratas, ar ne?
Kad ir kaip norisi pasiteisinti motyvacijos stoka, susiplanuokit tiek darbų, kiek tikrai galėsit įveikti. Žinant, kad nereiks persidirbti, grįš ir noras veikti. Ir galų gale - tiesiog atsistokim ir padarykim. 🫢
Kodėl komandoms sunku prisitaikyti naują (kitą) įrankį?
Projektą susivaldyti galima bet kuriame sukurtame appse, bet kodėl žmonės pasirenka netransformuoti savo kasdienių įpročių ir taip bijo pokyčių?
''taigi ir taip patogu, kaip ir gerai varom, kam čia dar vienas papildomas įrankis?''
''nenoriu, kad mane micromanagintų. Dabar visi ir kiekvieną minutę seks visus darbus?''
''o kam to išvis reikia?''
Sudėtinga pamatuoti efektyvumą, projekto sėkmę, kai nelabai turim priemonių ir įrankių to pamatyti (nes įrankių - miškas, reportingo - miškas, atskaitomybės - kaip kada papuola). Tačiau visai komandai pradėjus naudoti vieną įrankį, kuriame viskas bus aišku ir stuktūruota, jau po neilgo laiko tarpo pastebėsim, kad tai sutaupo žilų plaukų ir nervų ląstelių.
Dažniausiai žmonėms sunku prisitaikyti naują įrankį, nes jie tiek sename, tiek naujame, nemoka ir nesupranta, kaip sukurti ir palaikyti struktūrą. Duokit mums bet kokį appsą - padarysim jame projekto valdymo sistemą 😁 Ne visur ji bus tobula ar pritaikyta konkrečios įmonės poreikiams, bet čia ir prasidės visų irzulių analizavimas - ką turim, ko trūksta, ko nebereikia (dažniausiai norima atsikratyti pasikartojančių darbų ir pan.), kuriuos sutvarkius ir pakeitus, darbas vyks kur kas paprasčiau.
Tačiau, be bendros komandos supratimo lygio pakėlimo - apie struktūras, apie PV, apie principus - apie jokio naujo įrankio transformaciją galim ir nekalbėti, nes susidursim su eiliniu pushbacku. Turint problemų, bet jų nesprendžiant (nes pripratom dirbti su jomis), neverta pradėti nuo naujų sistemų ir app'sų - nepadės.
Ar kada pagalvojat, kiek laiko sutaupytumėt ateityje, jeigu susiimtumėt jau šiandien?
Su geriausiais linkėjimais,
Dovilė 🚀