.png)
LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!
Tikriausiai nė vienas nesuabejotumėm, kad prasidedantis Šv. Kalėdų laikotarpis, yra vienas labiausiai nerimą keliančių laikotarpių metuose. Prie kasdienių problemų prisidėjęs rūpestis dėl švenčių ir dar didesnis poreikis skubėti, tikrai nepadeda emocinei sveikatai...
Šiandien pakalbėsim apie:
👉🏼 Kas yra stesas?
👉🏼 Kokios būna streso rūšys?
👉🏼 Kaip atskirti ilgalaikį stresą nuo momentinio nerimo?
Kas yra stresas ir kokios jo rūšys?
Stresas - organizmo atsakymas į grėsmę. Nepriklausomai nuo to ar pavojus tikras, ar išgalvotas, kūnas stengiasi kaip įmanoma labiau save apsaugoti. Kai stresas ,,dirba" tinkamai, jis gali net padėti susikaupti, likti energingam ar įspėti, kai artėja pavojus.
Kad ir kaip bebūtų keista, stresas gali būti ir geras dalykas - tokia streso rūšis vadinama ,,eustress". Ši, pavadinkim, būsena, gali padėti įveikti baimes, pastumėti priimti iššūkius, priversti pagaliau padaryti tam tikrą užduotį, nes artėja deadline'as arba stumtelti link bet kokio darymo, o ne sėdėjimo ant sofos. 🤭 Tačiau, dažnas, pavyzdžiui, nieko neveikimas iki deadline'o pabaigos ir laukimas streso, kuris suveikia tarsi motyvacija, gali labai greitai pakenkti. Nuolat jaučiamas spaudimas tikrai nepadės nei emocinei, nei fizinei sveikatai, nei sudėlios jums tinkančią ir patinkančią rutiną, todėl labai svarbu neperžengti tos plonos ribos ir nepiknaudžiauti atsirandančia ,,motyvacija".
,,Distress" - blogoji streso pusė. Ilgą laiką jaučiamas ,,eustress" virsta juo tada, kai atsiradus papildomiems dirgikliams, organizmas nebesugeba susidoroti su patiriamu stresu. Tuomet ir prasideda nerimo priepuoliai, depresija, perdegimas ir net fiziniai kūno skausmai. 😬 Atrodo per galvą nieks netrinktelėjo, bet nuolat skauda? Neveltui.
Kaip atskirti stresą nuo momentinio nerimo?
Kad stresas dalinamas į dvi dalis, jau išsiaiškinom, tačiau kaip suprasti, jog jau metas pristabdyti ir peržengėm (arba tuoj peržengsim) ribą tarp ,,eutress" (gerojo) ir ,,distress" (blogojo)?
Kai leidžiam stresinei būsenai mus valdyti vis dažniau, po kurio laiko atsiranda pakankamai lengvai pastebimi simptomai:
🔴 Problemos su atmintimi;
🔴 Negebėjimas susikaupti;
🔴 Negatyvus požiūris pasireiškia dažniau už pozityvų;
🔴 Overthink'inimas;
🔴 Nerimavimas dėl beveik visko, beveik visada;
🔴 Emocijų kaitos;
🔴 Užsidarymas savy.
Taip pat gali atsirasti tokie fiziniai požymiai kaip plaukų slinkimas, staigus svorio kritimas arba priaugimas, greitas kojų, rankų judinimas (drebinimas), pirštų lankstymas, nagų odelių lupinėjimas ir panašiai.
Kad streso visiškai išvengti nepavyks, aišku visiems. Tačiau galime padėti sau ir bent truputį apmažinti jo kiekį. Kaip? Galbūt susikurti antras smegenis, į kurias susidėtume visą chaosą, esantį galvoje, į stalčiukus? 🤔
To be continued...
Su geriausiais linkėjimais,
Dovilė 🚀