.png)
LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!
Labai dažnai jaučiamam stresui, nerimui, nespėjimui, neįmanomo ilgumo darbų sąrašui (to-do list’ui) tiesioginę įtaką daro mūsų asmeninės ribos. Net nustebtum įsigilinęs į situacijas ir pagalvojęs, kiek kartų veltui bandei persiplėšt perpus tik dėl to, kad nesugebėjai laikytis savo užsibrėžtų asmeninių ribų arba jų net neturėjai.
Šiandien būtent apie tai ir pakalbėkim. 🚀
Kas tos asmeninės ribos?
Asmeninės ribos yra vidinė linija, prie kurios priartėjus (ne retai - pagaliau) išdrįstam pasakyti ne arba taip, bet... Vienas iš aspektų, darančių kone didžiausią įtaką mūsų savijautai ir kasdienybei, yra ribos asmeninio laiko valdyme. Jei tokių neturim arba pakankamai atsainiai žiūrime į jas, labai greit galim perdegti, jaustis išsiderinę ir išsibalansavę, nieko nebespėti, paskęsti darbe ir nebesuvaldyti likusių gyvenimo sričių.
Nors asmeninių ribų nusistatymas ir laikymasis gali skambėti per daug griežtai ir dažnai atrodo, kad nieko nenutiks šiek tiek jas pastūmus - duobę kasam patys sau. Įsivaizduokim: artėja 16 val., po kurios turėtume nebedirbti. Į kabinetą įlekia kolega ir paprašo padaryti užduotį, kuri užtruks tik porą valandų. Ok, dvi valandos nėra tiek daug, iki 18 val. dirba daugelis žmonių - galiu ir aš vienąkart. Tuo tarpu, darbas išsitęsia iki 20 val., vaikai iš darželio nepaimti ir reikia prašyti antros pusės, kad tai padarytų, pats esu peralkęs ir piktas, grįžęs namo einu tik praustis ir miegot, nes pavargau. Jei taip nutiko tik kartą - viskas ok, niekas nenukentėjo, tik aš pats (bet ir tik jums spręst, kiek esat svarbūs patys sau), o ir kolegą išgelbėjau. Jei tai pasikartoja du, tris ir dar daugiau kartų, manau, kad patys suprantat, kas iš to gaunasi. Nuolatinis strese, here we come. 😁
Ar mano ribos egzistuoja?
Kol skaitėt tekstą viršuje, ką pagalvojot - turiu tas ribas, viskas ok ar fak, gal ir tiesą rašo? 😬
Identifikuoti, kaip sekasi su asmeninių ribų nusistatymu, galim ir kitaip. Nepriimkit visų punktų asmeniškai, gali punktai priminti ir kitus žmones, tad tiesiog paanalizuokit savo aplinką:
🧑🚀 Prisiplanuoju, bet nesilaikau plano
🧑🚀 Nesilaikau susitarimų
🧑🚀 Tikiuosi, kad tam tikros srities specialistai man patars nemokamai ir nereiks pirkt konsultacijos
🧑🚀 Atiminėju kitų laiką, nesirūpindamas jų planais (paskiriu užduotis, užlaikau darbe ir pan.)
🧑🚀 Užlaikau užduotis ir žmones ilgiau, nei suplanuota
🧑🚀 Vėluoju į susitikimus ir visur kitur
🧑🚀 Atšaukinėju planus iki jų likus mažiau nei parai (kai su tais planais susiję kiti žmonės)
🧑🚀 Rašau ir bandau kontaktuoti su žmonėmis net tada, kai jie sakė, jog bus nepasiekiami / po jų darbo valandų
🧑🚀 Turiu iliuziją, kad turiu pirmiausia gelbėti kitus žmones ir jų to-do list'us, o tik tada (gal) save
🧑🚀 Visi ateinantys gaisrai atrodo kaip top prioritetas, nors iš tikrųjų tie darbai gali palaukti ir būti dar šiandien nepadaryti, kad nereikėtų stumdyti savo originalaus dienos plano
Kiekvienas iš punktų gali būti tik vienkartinis dalykas, kai kitos išeities tiesiog nelieka, bet gali būti, kad ne tik negerbiu savo, bet ir kitų asmeninių ribų. O šiuo atveju geras veidrodinis atspindys gali būti ne tik tai, kaip elgiamės su savimi, bet ir kaip elgiamės su kitais. Kaip yra, galit tik patys sau atsakyti. 😜
Kaip nusistatyti asmenines ribas ir jų laikytis, papasakosim penktadienį. Stay tuned. 🚀
Su geriausiais linkėjimais,
Dovilė 🚀