LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!
Šią savaitę sugrįžtam su tema apie laiko planavimą. 🤓
Pakalbėkim apie 80/20 taisyklę (arba kitaip - Pareto principą), kurioje teigiama, kad 20% pastangų atneša 80% rezultatų, o likę 80% pastangų - tik 20% rezultatų. Šiek tiek padiskutuokim (įsivaizduosim, kad tiesiogiai kalbam su jumis). 😀👇🏼
80/20 - dėmesio (ne)vertas metodas?
Pats metodas yra pakankamai glaudžiai susijęs su mūsų mylimu prioritetizavimu, tik čia į jį įlįsim šiek tiek giliau. 🤓
Pritaikius 80/20 principą laiko planavimui, gaunam tokią taisyklę: tik nedidelė dienos užduočių dalis (20%) užtikrins darbo efektyvumą ir tiesiogiai prisidės prie pagrindinių tikslų siekimo. Iš esmės tai reiškia, kad iš tų task’ų, kuriuos susirašom į to-do list’ą, vos 20% reiktų tikrai atlikti ir jos yra pakankamai reikšmingos, kad išvis galėtų būti mūsų to-do list’e.
Kaip žinoti, kurios užduotys įeina į tuos 20%? Įsigilinti į prioritetizavimą. 😁
Tikrai su skaičiuotuvu neskaičiuosim procentų, kiek čia tų užduočių pasilikti ir daryti, bet turėti kokią nors taisyklę savęs įsivertinimui nėra blogai. Ir dažniausiai žmonėms turėti patvirtinamąjį argumentą tam tikram veiksmui, patinka. 👨🏼🚀
Kažkada esam jums pasakojusios, kad turėti tikslą ar kelis (bet ne 5 ar 50) yra labai sveikintinas reikalas ir padeda siekti užsibrėžtų rezultatų (matot, kaip visos temos sueina į vieną vienetą - laiko planavimą?). Dažniausiai, turint vieną, bet didesnį tikslą, jo nepavyksta įvykdyti per dieną. Tai reiškia, kad reikia išsiskaidyti į mažesnius tikslus / task’us, kurie bus sudedamosios pagrindinio tikslo dalys.
Tuomet galim susiplanuoti, kokie žingsniai ir po ko turi eiti. Pavyzdžiui, mano tikslas - sukurti nuosavą verslą. Tokiu atveju to nepadarysiu per dieną, todėl viską skaidau į mažesnes dalis: sugalvoti verslo konceptą, išspręsti teisinius dalykus, sukurti plėtros ir marketingo planus ir t.t. Kiekvienas iš tų žingsnių susidės iš dar kelių task’ų, kurie, eilės tvarka, turės nugulti į to-do list’ą, kad tikslas gyventų ne tik galvoje, bet realiai būtų po truputį įgyvendinamas.
Manau, kad savaime aišku, jog galim į kiekvieną dieną prisirašyti begales užduočių, bet - klausimas: ar visas jas padarysim ir turėsim pakankamai resursų (pvz., jėgų) joms įgyvendinti? Be to, ar visos jos veda prie TO tikslo? O jei dar kolegos atsiunčia SOS tipo laiškų su prašymais padėti, artimieji bando užkrauti darbus, kurių patys nespėja ir t.t… Kurias užduotis pirmiausia daryti tuomet? Vien skaitant viduj pradeda kilti stresas. 😀
Čia ir turėtų būti į kovą pasitelkiami mūsų gynybiniai įrankiai - visos žinomos taisyklės (80/20, prioritetizavimas, mokymasis pasakyti ,,ne” ir pan.).
Pirma - žinau, kad mano didžiausias tikslas yra įgyvendinti savo tikslų tikslą.
Antra - žinau, kad mano prioritetas yra su tuo tikslu susijusios užduotys.
Trečia - žinau, kad jas atlikus, būsiu arčiau savo siekiamo rezultato.
Ketvirta - žinau, kad galiu ir kartais turiu pasakyti ne.
Jei bandysim viską ,,apsėsti” patys, nukentės ir nusitęs ne tik mūsų rezultato siekimas, bet ir jausim milžinišką nerimą, vėl kamuos ,,nieko nespėju” mintys ir vėl būsiu pervargęs nieko nenuveikdamas dėl savęs. Tas ,,nieko nepadariau, bet pavargau” irgi atsiranda iš to, kad per dieną padarom daug užduočių (tuos 80%), kurios nebūna tiesiogiai susijusios su pagrindiniu dienos ar savaitės tikslu (pagrindiniu 20%).
Prisitaikius gautą teoriją savo tikslams, daug lengviau bus ne tik atskirti tuos 20%, kuriuos reiktų daryti, jog priartėtume prie savo tikslo, bet ir išmokti tinkamai prioritetizuoti, deleguoti užduotis kitiems ir rasti laiko gyventi. Gal Tavo tikslas šiuo metu yra išlipti iš perdegimo ar išmokti gyventi gyvenant, o ne dirbant? Tada tikrai prioritetizuok ir pirmiausia planuok gyvenimą, ne darbus. Kai išsigryninsi tai, kas šiuo metu svarbiausia, bus lengviau taikyti bet kokį planavimo mechanizmą. 😉
Su geriausiais linkėjimais,
Dovilė 🚀
Comments