.png)
LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!
Po paskutiniojo naujienlaiškio, kuriame kalbėjom apie perfekcionizmą ir dalinomės informacija, kaip atskirti, ar perspaudei, ir Tavy esantis perfekcionistas jau elgiasi toksiškai, gavom porą žinučių, kad keliems iš jūsų atvėrėm akis. Galim nuraminti, kad ir pačios taip pat jaučiamės, tad jūs tikrai ne vieni. 😁
Šiandien tęsiam perfekcionizmo temą ir pasiaiškinsim, iš kur atsiranda ši savybė, kaip ji užauga iki toksiško kritiko ir ar galime tai išsigydyti.
Iš kur ir kaip?
Prieš pradedant viską aiškintis, noriu priminti, kad perfekcionizmas yra dviejų rūšių:
😬 Pirmoji - ,,adaptive” forma, kai turime susikūrę aukštus standartus tiek sau, tiek aplinkai, bet gebam įvertinti galimybes ir limitus bei spausti save daryti darbus kuo geriau, neperžengiant tos plonos ribos, už kurios slepiasi savęs arba kitų menkinimas ir perdėtas kritikavimas. Ši perfekcionizmo forma veikia atvirkščiai nei toksiškoji - ji motyvuoja daryti dalykus kuo geriau, leidžia aiškiai suprasti savo ribas ir užtikrina, jog viską turim savo rankose - in control.
😬 Antroji - ,,maladaptive” forma, kai ant peties nuolat sėdi piktas kritikas, kuris aiškina, kad esam nepakankamai geri ir viskas, kas yra netobula, yra blogai. Šio perfekcionizmo dėka, atsiranda perdegimai, negatyvus požiūris į save ir kitus ir pan.
Iš kur visa tai atsiranda?
🚀 Tikriausiai nenustebinsiu pasakydama, kad dažniausia priežastis - tėvai ir aplinka, kurioje augome. Nuolatinis vaikų lyginimas su jų draugais arba tėvų bendradarbių / draugų atžalom, vertimas gauti geriausius pažymius, nors vaikui nesiseka tam tikras mokomasis dalykas, sakymas, kad vaikas daro ne taip ir negerai… Pavyzdžių daugybė ir visi jie augina tą toksišką kritiką-perfekcionistą, su kuriuo, kai suaugam, turim gyventi kiekvieną dieną.
🚀 Lygiavimasis į kitus. Čia kalbam ne apie tą, kuriuo ,,pasirūpina” tėvai, bet apie tą, į kurį įtraukiam patys save. Pavyzdžiui, nuolat lygiuojamės į draugus, pažįstamus, bendradarbius ar net socialiniuose tinkluose matomus žmones. Kartais ši priežastis, kol neperžengia ribos, gali tapti ir priežastimi stengtis, bet labai lengva ją peržengti net nepastebint, o tada pradedam nebemylėti savęs ir teisti, kad nesam tokie geri ir "daug pasiekę", kaip kiti.
🚀 Kita priežastis, kuri implikuos mažesnei žmonių daliai - psichologinės sveikatos problemos. Pavyzdžiui, perfekcionizmas labai būdingas OSD, nerimo sutrikimą turintiems žmonėms, rečiau - sergantiems depresija.
Įdomus faktas, kad perfekcionizmas būna net ir tam tikra savigynos forma - taip bandom apsisaugoti nuo neramių gyvenimo laikotarpių, kurie (dažniausiai) dar neatėjo, bet GALI ateiti, jei "nedarysim gyvenime visko tobulai". Pavyzdžiui, galbūt bijom netekti arba jau netekom darbo ir nebežinom, koks bus kitas mūsų žingsnis ir kaip susitvarkysim su atsiradusiais nesklandumais. Perdėtas savikritiškumas atsiranda būtent tada, kai tampam visiškai atsakingi už tvarką, balansą ir struktūros kūrimą savo gyvenime.
Kaip gydytis?
Tikslus sėkmės receptas tikrai neegzistuoja ir visas pasveikimo kelias yra didelis darbas su savimi. Žinoma, paprasčiausia ir efektyviausia būtų lankytis pas psichoterapeutą ir dirbti su savim turint pagalbą iš šalies, tačiau, jei esat nusiteikę tai daryti patys, patarimai jums 👇
🧑🚀 Nepamiršk, kad viską kontroliuoji tik Tu pats, o ne viduje gyvenantis kritikas, tad viską gali pasukti sava, sąmoningai apgalvota, kryptimi.
🧑🚀 Pergalvok savo tikslus. Geriausia - susirašyk ir įvertink blaiviu protu. Permąstyk, ar jie yra realūs, ar tikrai nori/ esi pajėgus viską daryti taip, kaip jau suplanavai.
🧑🚀 Užsistatyk timer’į. Jei manai, kad tam tikras užduotis darydamas persistengi ir per daug sugaišti laiko, kai giliniesi į smukmenas, net ir žadintuvo nusistatymas gali padėti. Neturėsi per daug laiko užduočiai = neturėsi per daug laiko prisiknisinėti.
Labiausiai padedanti praktika - susifokusavimas į tai, ką jau padarei. Suprantu, kad gyventi tobulą gyvenimą, kai keliesi 5 val., prabėgi 10km, suvalgai avokado toast’ą, tada važiuoji į paties sukurtą, milijoninį pelną nešančią, įmonę, vakare nuveiki dar 100 dalykų ir miegodamas 2val. per parą jautiesi kaip naujai gimęs, yra nuostabu. BET pagalvok, ką jau padarei - gal užimi pareigas, apie kurias svajojai prieš 5 metus, gal sukūrei darnią šeimą, o gal šiandien sugebėjai atsikelti pusvalandžiu anksčiau? Visi šie pasiekimai yra tikrai nuostabūs!
Kaip ir kiekvienoje situacijoje, turime rasti tai, kas geriausiai veikia mums patiems. Esam iš klientų girdėję, kad pirminis struktūravimas, t.y. planavimas ir veiksmų sekimas padeda susitvarkyti ir su vidiniu perfekcionistu, nes taip gali stebėti ir kontroliuoti save. Pavyzdžiui, susirašyti dalykus, kurie, manai, kad dieną ar bent Tavo rytą gali padaryti tobulu. Tuomet, kai viską padarysi, pasižymėk - nereikės laukti, kol visa diena bus tobula, prisiversi pasidžiaugti ir tais dalykais, kuriuos jau padarei. O savaitės pabaigoje, pavyzdžiui, suprasi, kad sportavai NET 3 kartus šią savaitę, nors praėjusią - nė karto. Na ir kas?
Pridedam nuotrauką, kaip gali atrodyti toks savęs stebėjimas, o pilną versiją rasi mūsų skaitmeninėje planavimo sistemoje 👇
Su geriausiais linkėjimais,
Dovilė 🚀
Comentários