top of page

Laiškas nuo Dovilės. Apie perdegimą ir reikalingą pagalbą


LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!


Šiandien pakalbėkim apie kiek jautresnę temą - perdegimą. Esu ne kartą pasakojusi savo istorija apie jį, o prieš kiek laiko savo ,,Instagram" paskyroje klausiau apie jūsų apie psichoterapijos patirtis, jos naudą ir reikiamybę. Labai esu dėkinga visiems už įsitraukimą ir pagalbą, o kad patirtys pasiektų ir kitus, padarysiu trumpą apibendrinimą.

 

Visų pirma, daugumos atveju, pastebėjau, kad perdegimo metu atrodo, kad vieninteliai būdai nuo jo pabėgti yra:


a) miegoti;

b) dirbti.


Visą dieną miegoti nepavyksta, todėl pasirenki daug dirbti. Ir tada darbo atsiranda dar daugiau, pradedame gyventi lėtiniame strese. Užburtame rate, kuriame fizinis kūnas rėkia, kad jam negerai, o smegenys sako, kad būtų gerai, reikia dirbti. Kol neužbuksuojam ir išvis negalim atsikelti iš lovos. Tada ir prasideda psichologinės pagalbos paieška.


Kai paklausiau jūsų apie patirtis su psichoterapija, nemaniau, kad gausiu tiek žinučių... Labai noriu pasidalinti keliomis iš jų:

  • “Aš iš tų žmonių, kuriems psichoterapija nepadėjo. Turėjau binge eating, ėjau į terapiją metus laiko, skirtingi specialistai, ir viskas tik ūmėjo. Labiau padėjo elgesio keitimo psichologija, nei ieškoti priežasčių praeityje, kas vedė prie dar didesnės frustracijos ir binge eating pagilinimo”.

  • “O aš kaip tik galvojau, kad esu vienas iš tų kritiškai mąstančių žmonių, kuriems psichoterapijos nereikia. Oj, kaip klydau. Su TINKAMU terapeutu per vieną vizitą gali nudirbt tiek, kiek pats per mėnesį. Bet esu turėjusi ir terapeutę, kuri man tiesiai šviesiai pasakė, kad šiuo tavo gyvenimo metu nematau problemų, kurias galėčiau su tavimi spręsti.”

  • ”Yra būdų, kurie žmonėms atstoja psichoterapiją (bėgimas, mezgimas, judesio praktika), tačiau ir ne visi tam tiktu momentu yra pasiruošę terapijai ir susitikimui su savimi, kai kurie taip niekada ir neprisiruošia. Perdegimai buvo mano second skin, bet kai įtraukiau į gyvenimą savireguliacijos, judesio praktikas, jaučiau, kaip atsipalaiduoja kūnas ir visa kita gyvenime.”

  • “Kritinis mąstymas yra stipriai paremtas asmenine patirtim. O jeigu per tą asmeninę patirtį žmogus patyrė ką nors tokio, ką laiko užspaudęs? Tai, kas nesąmoningai veikia jį jam to net nesuprantant? Dažnai žmonės sako, kad terapija tik išsikalbėjimas - “aš ir taip suprantu viską” arba “turiu su kuo pasikalbėt”, bet terapija yra daugiau nei tai. Tai sąmoningas išgyvenimas dar kartą to, ką patyrei, ištraukimas į paviršių to, kas ten paslėpta, ko nepasakom kitiems, tai technikos, kurios padeda su tuo susigyventi. O galvoti, kad aš labai kritiškai mąstantis, a.k.a. viską suprantu ir pats, tai lygu nieko nežinojimui ir savęs pervertinimui. Tikiu, kad visi rastų naudą terapijoje, visi turi ką panagrinėti, ką suprasti, ką paleisti, tik ne visi tą supranta.”

  • “Lankiau psichoterapiją ir man tai tiko, bet ir pritariu minčiai, kad ne kiekvienam yra psichoterapija. Ne viskas gali būti išsakoma ir kai kurie dalykai pasilieka kūne. To pasekoje kažkokias įtampas ar traumas yra lengviau pamatyti ir “išsakyti” per kūną kai kuriems žmonėms.”

Link ko vedu? Mane užkabino vieno žmogaus žodžiai, pasakius, kad pradėsiu lankyti psichoterapiją - “Kam jau kam, bet psichoterapija ne tau, Dovile. Kritiškai mąstantis žmogus pats gali savo problemas ir vaikystės traumas išsispręsti”. Kritiškai mąstant, skeptiškai pažiūrėjau ir į tokį direktyvų pasakymą ir išbandžiau. Kapstyt yra ką, net jeigu atrodo, kad nėra, pasirinkus tinkamą specialistą.


Savo perdegimo metais tinkamų specialistų neradau, susitvarkiau pati kitais būdais. Realiai, tiesiog išlaukiau, nežinodama, kada ir kaip tai baigsis. Bet jeigu žinot, jaučiat ir suprantat, kad frustruojat, ar dėl planavimo, ar dėl gyvenimo, ar dėl sprendimų, ar dėl konfliktų, ar dėl ko tik ne - nepabandę nežinosit.


Jei jaučiat, kad terapijai dabar ne laikas (nes kaip mano terapeutė pasakė - atėjęs į terapiją žmogus turi būti pasiruošęs dirbti su savimi, nes niekas kitas su juo nedirbs), negalit išsipasakoti ar varžo kažkas iš vidaus, pabandykit kol kas nuraminti save kitais būdais. Kaip vienoje iš žinučių buvo paminėta, pabandykit pabėgioti, pasivaikščioti, išrašyti mintis ant popieriaus lapo. Tiks bet kas, kas galvojat, kad gali bent šiek tiek palengvinti dieną.


O jei nuspręsit, kad norit stipriau su savimi padirbėti iš planavimo ir struktūravimo pusės (nes kaip žinia, tai irgi kai kuriems veikia taip pat gerai, kaip judesio ar žodžio terapija) ir susidėlioti mintis į stalčiukus - mūsų produktas laukia jūsų. Neprižadam, kad jis iškart išspręs visas problemas. Ir taip, padirbėti su savimi tikrai reikės, bet kiekvienas mažas žingsnis yra kažko didelio pradžia.


Su geriausiais linkėjimais,

Dovilė 🚀

Susiję įrašai

Rodyti viską

Asmeninis laiko planavimas ir psichologija

LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams! Šiandieniniame naujienlaiškyje pakalbėsim apie mūsų elgsenos psichologiją ir jos sąsają su laiko planavimu. Tad pasiruošk sužinoti keletą naujų

Kaip susikurti ramybę chaose? 🧘🏻‍♀️

LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams! Pastarosiom dienom socialinėj medijoj matau nemažai post’ų, meme’sų ir kitokių formų pasibėdavojimų, kad 2024 metai jau nuo pat pirmojo mėnesio

Kaip planuoti, jei esi multitasker'is?

LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams! Šiandien pakalbėsim apie tai, kaip planuoti multitasker’iams. Kadangi pati esu ex-multitasker’ė, pasidalinsiu ne tik bendriniais, bet ir man pad

Comments


bottom of page