.png)
LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!
Šios savaitės tema bus viena tų, apie kurias (dažniausiai) nuomonės pasidalina į dvi dalis. Viena - perfekcionizmas yra labai gerai ir cool, nes tai reiškia maksimaliai kokybiškai atliktą darbą ir atsakingumą. Kita nuomonė - perfekcionizmas yra overrated ir kenkia žmonių psichologinei sveikatai. 😬
Kuri nuomonė jums priimtinesnė, nuspręskit patys, bet…
Perfekcionizmas = žala?
2019 m. mokslininkai tyrė didėjantį perfekcionizmo lygį, būdingą 1989-2016 m. gimusiems žmonėms. Po atlikto tyrimo buvo išskirti trys perfekcionizmo lygiai:
🚀 Pirmasis - orientuotas į save, kai sutelkiam dėmesį į susigalvotą tobulumą, susiformuojam nerealistiškus lūkesčius ir pradedam vertinti save kaip ,,nepakankamus” kažkam.
🚀Antrasis - socialinis perfekcionizmas, kai jaučiam, jog artimoje aplinkoje sudaromi pernelyg dideli reikalavimai ir esam spaudžiami į primesto tobulumo standartus.
🚀Trečiasis - nukreiptas į kitus, kai patys keliam nerealius standartus kitiems ir tuos žmones vertinam per daug kritiškai.
Bet kuri išvardinta perfekcionizmo forma yra žalinga psichologinei sveikatai, net manant, kad ,,kol kas aš esu tas sveikas perfekcionistas”. Leiskit paklaust, kaip žinosit, kai pradėsit perženginėti į toksišką perfekcionizmą? 🙄
Perspaudžiant su lūkesčiais ir siekiais, ženkliai padidėja galimybė susirgti depresija, nuolat jausti nerimą, prarasti stiprų džiaugsmo jausmą ir net nejausti žymaus skirtumo tarp kitų jausmų, galų gale - nebepasitikėti savimi. Ar to mums reikia? Tikrai ne. 🙂
Ar jau perspaudžiau?
Jei pradėjot svarstyti, ar jau peržengėt blogąją perfekcionistų ribą, tai yra pirmasis indikatorius, kad taip. 😦
Tačiau, visose istorijose yra BET. Gali būti, kad tiesiog bandome atlikti užduotis kuo geriau ir priklausom ,,high achievers” tipažui, kas yra tikrai normalu. Kaip ,,ištirti” savo perfekcionizmo lygį?
🚀Viskas arba nieko. Natūraliai besistengiantis žmogus būna patenkintas padaręs savo darbo dalį gerai arba pasiekęs bent kelis užsibrėžtus tikslus. Perfekcionistas, žinodamas, jog galimai nepadarys visko idealiai, net nepradės idėjos vystymo.
🧑🚀Per didelis savęs kritikavimas. Perfekcionistas visuomet kritikuos save ir orientuosis į neigiamus dalykus, aplink save nematydamas to, ką jau pasiekė ir turi.
🚀Nerealistiški standartai. Įprastai žmonės išsikelia realius tikslus ir mėgaujasi jų siekimu. Persistengiantys žmonės išsikelia ne tik nerealius tikslus, dėl kurių jaučia nuolatinį stresą, bet ir giliai viduje nemano, jog pasieks juos.
🧑🚀Prokrastinacija. Paradoksalu, bet perfekcionistai linkę prokrastinuoti. Taip nutinka todėl, kad bijodami suklysti, jie pradeda tiek nerimauti, jog tai sumažina motyvaciją daryti ką nors iki visiško minimumo. Neveiksnumas priverčia jaudintis dėl jo paties, jaudinimasis verčia nieko nedaryti ir… Atsiduriam užsuktam rate.
Skiriamųjų ženklų yra ir daugiau, bet tai - pagrindiniai. Kad ir kokias vidines ribas būtume susikūrę tarp ,,stengiuos, nes galiu geriau” ir ,,nebesistengiu, nes vis tiek negaliu padaryti tobulai”, jų neperžengti ir nuolat stebėti yra be galo sunku. Tačiau, jei matot, kad jau too much ir perfekcionizmo progresavimas peržengęs leistinas ribas, penktadienio naujienlaiškis bus skirtas specialiai jums.
Pasidalinsim, iš kur atsiranda perfekcionizmas ir kaip su juo tvarkytis - pabandysim parašyti mini psichoterapinį naujienlaiškį. 😏
Su geriausiais linkėjimais,
Dovilė 🚀