Perdegimas. Dovilės istorija

LABAS visiems projektų ir laiko planavimo entuziastams!

Kadangi dažnai sulaukiu šio klausimo, noriu pasidalinti šia istorija ir su Tavimi. Istorija, pavadinimu: perdegimas.

Po metus laiko trukusios nevilties kelionės, nesuprantant, kas vyksta su mano organizmu, dar blogiau - neįsivaizduojant, kas vyksta su mintimis ir kodėl kiekvieną dieną keliuosi kaip bulvė, supratau, kad nenoriu šio jausmo linkėti niekam. Fiziškai skauda, gydytojai nieko neranda, o morališkai skauda dar labiau, nežinant, kada tai baigsis. Ir tas termino neturėjimas žudė labiausiai.

Tai nebuvo tik laiko neturėjimo ar laiko planavimo klausimas, mano istorijoje buvo begalybė savęs analizavimo, pažinimo, gilaus įsitikinimo, jog turiu šiame pasaulyje kurti kažką savo, kas tiesiogiai padėtų kitiems projektų valdymo tema, bet...

Bet viršvalandžiai ir darbas non-stop, tarpuose tik pamiegant ir pavalgant (kai pavykdavo), tikrai daugiausiai prisidėjo prie tų 12-os mėnesio trukmės gyjimo iš sudeginto kūno ir sielos. Taip, čia žaidžia ir perfekcionizmo, ir maksimalizmo, ir kiti klausimai, tačiau laiko planavimas, ir apskritai PLANO TURĖJIMAS, mane išgelbėjo.

Dabar dauguma klientų pas mus ateina (kaip bebūtų gaila) šalia perdegimo ribos, arba jau tai patyrę ir suprantantys, kad mūsų resurso (kaip žmogiškojo ištekliaus) ribotumas yra nebegalinis.

Tam sukūrėm įvairių formų konsultacijas, produktus bei įrankius, kad tokiais tiesioginiais ir netiesioginiais būdais galėtume prisidėti prie jūsų laiko planavimo problemų ir ne visai tradiciniais būdais (daugiausia - pritaikant projektų valdymo principus ir taisykles), kartu pabandytume išvengti pačių blogiausių scenarijų.

Jeigu turi kokių klausimų apie tai - drąsiai rašyk. 🚀

Su geriausiais linkėjimais,

Dovilė 🚀